Seniausiais laikais Romoje nebuvo skirtumo tarp baudžiamojo nusikaltimo (crimina publica) ir civilinės teisė pažeidimo (delicta). Romos respublikos laikotarpio pradžioje susiformavo dvi teisės sąvokos: crimina (nusikaltimai) ir delicta (privatūs deliktai). Tolesnis šių teisės sąvokų vystymasis vyko skirtingomis kryptimis. Nusikaltimas buvo traktuojami, kaip veika, kuri prieštarauja visuomenės interesams ir įstatymu uždraustos veiklos, kurios buvo persekiojamos baudžiamojo proceso tvarka. Deliktai buvo civilinės teisės, išskyrus sutarčių, pažeidimai, kai pažeidžiamos atskiro asmens ar asmenų grupės interesai. Vėlesniais laikais dauguma privačių deliktų pažeidimų buvo priskiriama nusikaltimas, todėl laikui bėgant crimina ratas didėjo, o delicta – siaurėjo.
Romoje nebuvo bendros taisyklės, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, pažeidžiantis kieno nors teises, sukuria tam tikrą prievolę, tačiau deliktinės prievolės nuo sutartiniu prievolių skyrėsi. Buvo nustatyta griežta deliktu sistema, kuri sukeldavo tam tikras prievoles.
Šio darbo tikslas supažindinti su deliktų bendra charakteristika, pagrindiniai elementais, rūšimis bei jų bruožais.
Prievolė (obligato) pagal klasikinės romėnų teisės apibrėžimą, yra toks teisinis santykis, kada vienas subjektas - skolininkas (debitor) privalo atlikti kito subjekto – kreditoriaus (creditor) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo atlikimo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad pastarasis įvykdytų savo pareigas.
Vykstant ūkiniams ryšiams ir prekybai atsirado prievolės, kurios aiškiai buvo kilusios ne iš sutarčių ir ne iš deliktų. Vienos jų buvo panašios į prievoles, atsiradusias iš sutarties, todėl buvo vadinamos prievolėmis tarsi iš sutarties, kitos – panašios į prievoles kilusias iš deliktų ir buvo vadinamos prievolėmis tarsi iš deliktų .
Romėnai prievolių atsiradimo šaltinius grupavo į sutartis ir deliktus. Romėnu teisė skyrė dvi sąvokas - crimina (nusikaltimaii) ir delicta (privatūs deliktai).
Crimina - tai prieštaraujančios visuomenės interesams ir įstatymu uždraustos veiklos, kurios buvo persekiojamos baudžiamojo proceso tvarka.
Delicta privata - tai veikos, pažeidžiančios atskiro asmens ar asmenų grupės interesus. Persekiojimas už šias veikas vyko tik asmenų, kuriu interesai pažeidžiami, iniciatyva. Deliktas sukeldavo ne bausmę, o prievolę sumokėti nukentėjusiajam baudą arba bent atlyginti nuostolius.
Nusikaltimas, ankstyvosios respublikos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!