Darbo užmokesčio apskaičiavimas

IŠVADOS..................................................................................................................................
LITERATŪRA.........................................................................................................................
įvairias darbo apmokėjimo formas.
Įmonė, pagal savo poreikį pasirinkdama tinkamiausią darbo užmokesčio tvarką ir formą bei nustatydama pagrįstas darbo normas ir įkainius, turi galimybę pasiekti kiekvieno darbdavio trokštamą tikslą – kuo geriau panaudoti kiekvieno darbuotojo darbo potencialą.
Šiame darbe pateiksiu įvairius darbo užmokesčio apskaičiavimo modelius bei formas, kurie, mano manymu, padės nuspręsti, kokias darbo užmokesčio sąlygas reikėtų taikyti įmonėje, į ką privalu atsižvelgti renkantis tam tikrą darbo užmokesčio formą.
Tyrimo problema: Kaip skaičiuojamas darbo užmokestis? Kokiais principais ir metodais remiamasi darbo užmokesčio skaičiavime?
Tyrimo objektas: Darbo užmokesčio apskaičiavimas.
Tyrimo tikslas: Nustatyti, kokią tinkamiausią formą ir metodą pasirinkti darbo užmokesčiui skaičiuoti.
Tyrimo uždaviniai:
1. Pateikti veiksnius, kurie daro didžiausią įtaką darbo užmokesčio dydžiui.
2. Aprašyti darbo užmokesčio metodus.
3. Išanalizuoti darbo užmokesčio formas.
4. Nustatyti, kaip keičiasi darbo užmokesčio dydis, kintant darbo sąlygom.
1. DARBO UŽMOKESTĮ LEMIANTYS VEIKSNIAI
Darbo užmokestį tiesiogiai arba netiesiogiai įtakoja nemažai veiksnių. Sąlyginai šiuos veiksnius galima išskirti į dvi grupes – išorinius ir vidinius.
1. pav. Darbo užmokesčio dydį įtakojantys veiksniai
1.1. Išoriniai veiksniai
Darbo rinkos sąlygos. Darbo rinka rodo kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykį. Kai pasiūla viršija paklausą, darbdaviai gali mokėti mažiau. Ir atvirkščiai, kai kvalifikuotos darbo jėgos paklausa viršija pasiūlą, darbdaviai priversti didinti darbo užmokestį. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šis dėsningumas išnyksta. Pavyzdžiui, profsąjungos gali priversti darbdavius mokėti gerą darbo užmokestį net esant dideliam šios profsąjungos narių bedarbių skaičiui.
Darbo užmokesčio lygis regione orientuoja darbdavius mokėti tam tikros specialybės ir kvalifikacijos darbuotojams tokio lygio darbo užmokestį, koks mokamas šiame regione panašiems darbuotojams.
Gyvenimo lygis. Kolektyvinėse sutartyse paprastai numatomas darbo užmokesčio lygio indeksavimas, atsižvelgiant į infliacijos koeficientą.
Kolektyvinė sutartis. Viena svarbiausių profsąjungų kolektyvinės sutarties su darbdaviu funkcijų yra susitarimas dėl darbo ir darbo užmokesčio sąlygų. Profsąjungų tikslas – sudarant naują kolektyvinę sutartį, pasiekti realaus darbo užmokesčio padidėjimą. Todėl tuose regionuose, kur gerai organizuotos profsąjungos, darbo užmokesčiai didesni.
Vyriausybės poveikis. Vyriausybė reguliuoja biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio dydį. Visiems darbuotojams LR Vyriausybė nustato minimalų darbo...

Daugiau informacijos...