Dainuojamoji tautosaka (4)

Ryškiausia lietuvių liaudies lyrikos rūšis yra dainos, nuo to įsigalėjo tradicija šią kūrybos rūšį vadinti Dainuojamąja tautosaka. Kitose tautose liaudies lyrika pasireiškė giesmėmis, himnais, dainomis, raudomis bei lyrinėmis improvizacijomis. O lietuvių lyrika išsiliejo dainomis ir raudomis. Religinės giesmės didžiąja dalimi yra literatūrinės kilmės.
Daina – viena iš labai senų kūrinių rūšių meno istorijoje. Daina – dvasinės kultūros atrama, taurių jausmų, idealų reiškėja. Seną dainavimo ryšį su šokiu savotiškai padeda nustatyti žodžio daina kilmė. Jį gretiname su latvių kalbos žodžiu diet – dainuoti, šokti.
Ilgainiui daina atitolo nuo šokio, ėmė savarankiškai gyvuoti, bet visiems laikams liko sujungta poezija ir muzika.
1829 metais Simonas Stankevičius, atkreipęs dėmesį, kad melodijos suteikia dainoms gyvastį. Apie muziką jis rašė:
„<...> daina be natos rodos man esanti kaip kūnas be dūšios arba, žodžiais pirmosios dainos, sakant akmuo be kraujo“.
Duomenų apie lietuvių dainas randame XVIa. kronikose: Aleksandro Gvanijinio „Europos Sarmatijos aprašyme“ ir Motiejaus Strijkovskio „Kronikoje“.
Stiprėjant Tautiniam sąjūdžiui, į dainas imama žiūrėti kaip į esminę tautos dvasinio turto dalį, tautos prigimties reiškimosi būdą.
1825 metais Liudvikas Rėza Mažojoje Lietuvoje išleido pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį. 1829 metais pačioje Lietuvoje Simonas Stanevičius, labai kruopščiai atrinkęs 30 tekstų, paskelbė leidiniu “Dainos Žemaičių”, o 1833 metais pasirodė jų visų melodijos. Dainų tekstų rinkinį sudarė ir Simonas Daukantas (1846).
Pačius reikšmingiausius ir didžiausius praėjusio šimtmečio dainų leidinius sudarė broliai Antanas ir Jonas Juškos beveik vien iš Veliuonos apylinkių.
Daugelis dainų dainuojamos tik tam tikra proga, tiesa ne visos dainos skirtos atitinkamoms progoms. Dainuojama ir šiaip sau , bet kada, pavyzdžiui, ilsintis, jaunimui suėjus vakaroti, moterims triūsiant po namus. Didžiąją daugumą lietuvių dainų galima suskirstyti į 3 grupes:
1. Kasmetinių darbų ir papročių dainos;
2. Asmens ir šeimos gyvenimo dainos;
3. Visuomenės gyvenimo dainos.
Kasmetinių darbų ir papročių dainas patogu suskirstyti pagal sąsają su metų laikais, o asmens ir šeimos gyvenimo dainas – pagal sąsają su tam tikrais žmogaus gyvenimo tarpsniais.
Garsiausios gyvenimo arba visuomenės...

Daugiau informacijos...