Daiktine teise ir juridiniai faktai

Šiuolaikinė nuosavybės santykių sistema pagrįsta teisiniu reglamentavimu. Visi sandoriai susiję su nuosavybės teise yra grieštai reglamentuojami įstymo. Pavyzdžui pirkdamas būstą as žemės sklypą tuti laikytis nustatytų taisyliu t.y. pirkimo pardavimo sandoriai turi buti rašytinės formos butinai patvirtinti notaro, jei to nebus sandoris negalios. Taip pat yra reikalavimas daitą, su juo susijusią daiktinę teisę ar juridinį faktą registruoti viešajame registre. Kyla klausimas, kodel visa tai yra būtina daryti? Taigi šiame darbe aš pabandysiu atsakyti į šį keblų klausimą.
• Apibūdinti daiktus kaip civilinės teisės objektus, daiktinę teisę bei juridinius faktus.
• Apžvelgti isvardintų dalykų svarba civilinėje teisėje.
• Nuodugniai išnagrinėti įstatymus reglamentuojančius daiktų, daiktinių teisių bei juridinių faktų registravimą.
• Apibrėžti registravimo viešajame register svarbą.
Rašydama savo darbą naudojausi įvairiais literatūros šaltiniais, kurie padėjo man atskleisti šios temos esmę ir leido padaryti konkrečias išvadas.
DAIKTAI KAIP CIVILINĖS TEISĖS OBJEKTAI
Yra kelios civilinės teisės objektų rūšys - tai dokumentai, vertybiniai popieriai, asmeninės neturtinės teisės, pinigai bei svarbiausia iš visų rūšių - daiktai. Daiktus Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.1 straipsnis apibūdina kaip iš gamtos pasisavintus arba gamybos procese sukurtus materialaus pasaulio dalykus. Daiktai, kaip objektai figūruoja daugelyje civilinės teisės šakų, antai kaip daiktinėje teisėje ir jos dalyse - nuosavybės teisėje, turto patikėjimo teisėje ir t.t. Būtent dėl daiktų atsiranda daugelis civilinių teisinių santykių.
Civilinių teisių objektų saraše daiktai užima išskirtinę vietą dėl to, kad:
Daiktinės subjektinės teisės į daiktus yra absoliučios teisės, t.y. įgyvendinamos ne kitų (pareigas turinčių asmenų), o paties turėtojo veiksmais;
Daiktai turi vartojamąją vertę, t.y. geba tenkinti žmogaus poreikius
Skirtingi daiktai, be abejo, turi ir skirtingas fizines savybes, taip pat skiriasi jų paskirtis bei ekonominė reikšmė. Nevienodiems daiktams dažnai nustatomas ir nevienodas teisinis rėžimas. Būtent dėl šios priežasties daiktai ir klasifikuojami į rūšis pagal įvairius kriterijus.
Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai
Kaip teigia LR Civilinio Kodekso 4.2 straipsnis: „Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami...

Daugiau informacijos...