Civilinio kodekso galiojimas laike erdvėje ir asmenims

Naujas Lietuvo Respublikos civilinis kodeksas (toliau - LR CK), įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas kodekso normas, kurioms Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (toliau - ĮĮ) nustatė kitus įsigaliojimo terminus. LR CK pakeitė galiojusį senąjį 1964 m. LR CK, kurio teisės normos aiškiai neatitiko Lietuvos ekonomikos poreikių. Norėdami tinkamai taikyti 2000 m. LR CK turime atsižvelgti į tai, jog civiliniai teisiniai santykiai yra dinamiški ir dažnai trunka ilgą laiką. Taikydami LR CK santykiams, kurie atsirado iki jo įsigaliojimo, o pasikeitė ar pasibaigė jam galiojant, turime atidžiai išnagrinėti specialiąsias LR CK taikymo taisykles. Remiantis 1964 m. LR CK sudaryti sandoriai iki LR CK įsigaliojimo gali prieštarauti imperatyviosioms normoms bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl turime išnagrinėti ar tokiu atveju galime neatsižvelgti į įstatymo negaliojimo atgal principą.
Intensyvėjant gyvenimo internacionalumui, žmonių judėjimui iš vienos valstybės į kitą, pasirašant ir ratifikuojant naujas tarptautines sutartis teismai dažnai susiduria su ginčais, turinčiais tarptautinį elementą. Nagrinėjant bylas su tarptautiniu elementu kyla klausimas ar šiuolaikinė teisė pasižymi ekteritorialumu, ar taikant ratifikuotas tarptautines sutartis nebus pažeistas valstybės suvereniteto principas, ar visada tarptautinės teisės prioriteto principas nusveria valstybės suvereniteto principą, kaip elgtis kai pasirinkta šalių taikytina teisė akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms LR CK teisės normoms.
Sprendžiant teisines situacijas, galime susidurti su klausimu, ar LR CK vienodai yra taikomas skirtingą veiksnumą turintiems asmenims, ar vienodai yra taikomas piliečiams ir užsieniečiams, ar LR CK veikia užsienio juriniams asmenims.
Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti pagrindinius principus, kuriais remiantis LR CK teisės normos veikia laike, erdvėje ir asmenų atžvilgiu.
Teisės aktų galiojimo laikas – tai laiko tarpas nuo akto įsigaliojimo pradžios iki jo galiojimo pabaigos.1 Kiekvienas teisės aktas turi įsigaliojimo datą, nuo kurios galima vadovautis teisės akte suformuluotomis teisės normomis. Galiojimo pradžia gali būti nustatyta konkrečia data arba atsiradus tam tikroms aplinkybėms. Tai yra todėl, kad LR Konstitucijoje 7 str. yra įtvirtinta,jog...

Daugiau informacijos...