Civilinė atsakomybė

I. Įvadas.
Šiame civilinės teisės specialiosios dalies rašto darbe išnagrinėsiu civilinės atsakomybės sąvoką, jos reikšmę civilinėje teisėje, skiriamuosius bruožus nuo kitų atsakomybės rūšių. Taip pat, remdamasi įvairia teisine literatūra, aptarsiu civilinės atsakomybės rūšis, jų požymius, kurie labai svarbūs sprendžiant rašto darbui pateiktą uždavinį.
Aptarus pagrindinius teorinės medžiagos aspektus, remdamasi išnagrinėta literatūra, išanalizuosiu pateiktą šeštąją užduotį, iškelsiu svarbiausius klausimus, susijusius su šia užduotimi, ir susiesiu su civilinės bei kitų teisių teorine medžiaga.
Rašydama ši darbą remsiuosi moksline literatūra, vadovėliais, įstatymais, kita metodine medžiaga, taip pat įvairiais, su šia tema susijusiais, kodeksais.
II. Civilinės atsakomybės samprata ir reikšmė civilinėje teisėje.
Civilinė atsakomybė yra suprantama kaip viena iš prievartos poveikio priemonių, kurios turinys yra specifinis - kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o skolininkas privalo atlyginti padarytą žalą arba sumokėti baudą ar sutartus delspinigius (tai sankcija, kuri gali būti nustatyta įstatymuose, arba aptarta sudarant konkrečią sutartį).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – LR CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama civilinės atsakomybės sąvoka:
„Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).“
Civilinė atsakomybė pasireiškia turtinėmis poveikio priemonėmis, kurių rūšys, jų taikymo sąlygos ir tvarka yra nustatyta civilinėje teisėje, tačiau ji atsiranda ne iš normų, o iš konkretaus padaryto teisės pažeidimo, kurį reguliuoja minėtos normos. Galima ir dar tiksliau apibrėžti, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik teisės pažeidėjui ir tik susidarius atsakomybės santykiui tarp teisės pažeidėjo ir nukentėjusiojo, ir dažniausiai ji tampa kaip papildoma prievolė, nes teisės pažeidėjas pirmiausia turi įvykdyti pagrindinę prievolę, dėl kurios ir kilo visa atsakomybė, t.y. grąžinti kokį nors daiktą, pateikti prekes ir t.t., o tik po to vykdoma papildoma prievolė, t.y. mokama bauda, delspinigiai, netesybos. Tačiau ji gali būti ir nauja prievole, kai teisės pažeidimas nėra susijęs...

Daugiau informacijos...