Brazilija (3)

VILNIUS 2002 m.
Brazilijos Federacinė Respublika (Respublica Federacia do Brazil) didžiausia ir gausiausiai apgyvendinta P. Amerikos valstybė buržuazinė federacinė respublika.Tai penktoji pagal dydį pasaulio valstybė. Pagal dienovidinį valstybė yra vakaruose, pietų pusrutulyje. Brazilija užima žemyno rytus ir vidurį. Pietuose ribojasi su Urugvajumi, vakaruose su Argentina, Paragvajumi, Bolivija, Peru, Kolumbija, šiaurėje su Venesuela, Gajana, Surinamu, Prancūzijos Gviana. Rytuose prieina prie Atlanto vandenyno (kranto linijos ilgis 7400 km.). Šalies šiaurėje veši beribiai visžaliai drėgnieji tropiniai Amazonijos miškai. Penktadalį visų Žemės gėlo vandens išteklių Amazonė supila į Atlanto vandenyną. Į rytus ir pietus nuo Brazilijos plokščiakalnio driekiasi didžiausi šalies dirbamosios žemės plotai. Brazilijos plotas (su salomis) 8 512 000 km2. Šalyje gyvena 159 mln. Gyventojų. Sostinė – Brazilija. Valstybinė kalba – portugalų. Piniginis vienetas – kruizeris. Federacijos nariai – 22 valstybės, 4 teritorijos ir 1 federacinė (sostinės) apygarda.
Brazilijos teritorijoje pradėta gyventi neolite. Indėnų (tupių gvarianų, botokudų, tupinambų ir kt.) gentys iki XVI a. buvo išlaikiusios gimininę bendruomenę. 1500 m. Brazilija pasiekė portugalų jūrininkas P. A. Kabralis, kuris paskelbė atrastąją žeme Portugalijos valda ir pavadino ją Santa Kruso vardu; vėliau pagal portugalų išvežamo raudonmedžio (port. pau – brasil) pavadinimą kraštas pavadintas Brazilija.
KOLOJINIS LAIKOTARPIS
XVI a. 4 d-mečio pr. prasidėjo Brazilijos kolonizacija; teritorija buvo padalyta į paveldimas kapitonijas, vadovaujamas Portugalijos skiriamų kapitonų (XIX a. pr. kapitonijos pertvarkytos į prov-jas, 1891 – į valstijas). 1549 įsteigta Brazilijos generalgubernatorius T. Sūza (1549 – 52) įkūrė sostinę Baiją (dab. Salvadoras), pakvietė jėzuitus. Jėzuitai jiems duotose žemėse kūrė indėnų gyvenvietes (misijas), paremtas pusiau vergoviniupusiau patriarchaliniudarbu. XVI a. 4 d-metyje Portugalija pradėjo vežti į Braziliją Afrikos negrus. Šie vergovinėmis sąlygomis dirbo naujai įsikūrusiuose dvaruose. 1630 m. pabėgę vergai negrai viename Pernambuko kapitonijos rj. įkūrė Palmario respubliką, egzistavusią iki 1697 m. Prie negrų judėjimo jungėsi indėnai. Portugalija dėl Brazilijos kovojo su Olandija (ši 1630 – 54 buvo užėmusi Pernambuko kapitoniją). Po Hagos taikos...

Daugiau informacijos...