Bendrieji ES principai

1.
Bendrieji Europos Sąjungos teisės principai.
2.
Žmogaus teisės susijusios su Europos Sąjungos teisės bendraisiais principais.
2.1.
2.2.
2.3.
Pagrįstas tikėjimasis;
2.4.
Proporcingumo principas;
2.5.
Nediskriminacijos (lygiateisiškumo) principas;
2.6.
Teisė būti išklausytam;
2.7.
Teisė į teisinę pagalbą;
2.8.
Subsidiarumo principas.
3.
Išvados.
4.
Literatūros sąrašas.
Bendrieji Europos Sąjungos teisės principai
Nei vienos teisinės sistemos rašytiniai teisės aktai nesugeba suteikti atsakymų į visus teismuose kylančius klausimus, todėl teismai priversti kurti teisės normas, kurios padėtų spręsti iškilusias problemas. Tačiau jei teismų sukurtų teisės normų įtaka tampa labai ryški, tai teismai kaltinami savo įgaliojimų viršijimu ir įstatymų reikšmės iškreipimu. Sprendžiant šią dilemą Europos Teisingumo Teismas remiasi pagrindiniais teisės principais, tam, kad paslėpti atvirą teismo įstatymų leidybą, tai reiškia, kad teisės norma sukuriama iš pakankamai bendro principo, kad suformuoti bendrą sutikimą, todėl teismo sprendimas įgyja tvirtą teisinį pagrindimą. Tuo remiantis Europos Teisingumo Teismas sukūrė koncepciją, kad teisės normos gali kilti ne tik iš sutarčių ar teisės aktų, bet ir iš bendrų teisės principų.
Bendrųjų teisės principų pagrindai išplėtojami iš įvairių šaltinių. Pagrindiniai iš jų – Europos Sąjungos sutartys arba valstybių-narių konstitucijos ir įstatymai. Teismas nustato, kad tam tikros sutarties normos atspindi daug bendresnio principo naudojimą, kuris sutartyje tiesiogiai nėra įtvirtintas. Tokiais atvejais sutartyje nurodytas normas pradeda naudoti kaip bendrą teisės principą. Šią argumentaciją T.C. Hartley suvokia dviem aspektais:
1. indukcinė – kurios pagrindu Europos Teisingumo Teismas sutarties normas sieja su bendru teisės principu;
2. dedukcinė – kurios pagrindu Europos Teisingumo Teismas, sprendžiant konkretų ginčą, priima sprendimą vadovautis bendru principu, tai yra priima sprendimą remdamasis ne sutartimi, o išvestu(išplėtotu) bendru teisės principu.
Jei Europos Teisingumo Teismas spręsdamas ginčą remiasi valstybės-narės nacionaline teise, tai šioje situacijoje kilęs bendras teisės principas turi būti pripažintas kitų valstybės-narių, nes laikoma, kad šis principas netampa privalomu. Bet jei dauguma valstybių-narių šį principą pripažįsta, arba jame atspindi daugumos valstybių-narių vystymosi tendencijos, šis principas tampa privalomu visoms valstybėms-narėms. Todėl pabrėžtina, kad Europos Teisingumo Teismo naudojamas principas, nepriklausomai nuo kilmės šaltinio(tarptautinė sutartis ar valstybės-narės nacionalinė tesės sistema), tampa Europos Sąjungos...

Daugiau informacijos...