Tyrimai

Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas

10   (1 atsiliepimai)
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 1 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 2 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 3 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 4 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 5 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 6 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 7 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 8 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 9 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 10 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 11 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 12 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 13 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 14 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 15 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 16 puslapis
Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas 17 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS PSICHOLOGIJOS DIDAKTIKOS KATEDRA Donata Gintalaitė Psichologijos specialybė IV kursas BENDRAAMŽIŲ PRIĖMIMAS IR VERBALINĖS IR FIZINĖS AGRESIJOS SAVIVOKA BEI SOCIALINIS ATSITRAUKIMAS Vertimas Darbą priėmė – doc. dr. V.Rimkevičienė Vilnius, 2007 Bendraamžių priėmimas ir verbalinės ir fizinės agresijos savivoka bei socialinis atsitraukimas Lei Chang Kinijos Hong Kongo Universitetas, Shatin, Hong Kong Li Lei Sostinės Norminis Universitetas, Bejing, Kinija Kin Kit Li Oregonos Valstijos Universitetas, Corvallis, USA Hongyun Liu Bejingo Norminis Universitetas, Kinija Broliang Guo, Yan Wang, and Kitty Y. Fung Kinijos Hong Kongo Universitetas, Shatin, Hong Kong Šitas tyrimas pristato modelį neadaptyvaus socialinio bendravimo, kuris apima abu elgesio ir komunikacijos ryšį bendraamžių priėmime ir suvokimą socialinės kompetencijos. Buvo testuoti 377 Hong Kongo vidurinės mokyklos mokiniai, verbalinė ir neverbalinė agresija konkurentiškai ir longitudiškai prisideda prie bendraamžių priėmimo. Komunikacijos vengimas buvo pranašiškas požymis tik socialinės kompetencijos savivokai, bet ne bendraamžių priėmimui, o kaip pastebėta Vakarų vaikuose socialinis atstūmimas negatyviai išpranašavo bendraamžių priėmimą ir socialinės kompetencijos savivoką. Šie atradimai yra pristatomi diskusijoje apie verbalinį ir neverbalinį įsitraukimą, charakterizuojant agresiją ir socialinį atstūmimą paauglių visuomeniniame bendravime. Įžanga Kadangi jauni vaikai žaidžia vieni su kitais, senesni vaikai ir suaugę išeikvoja daug laiko kalbėdamiesi (Samter, 1992). Plėtojama žodinė komunikacija tampa būtina formuojant draugiškus santykius. (Selman, 1981) tas studentas, kuris neturi žymių komunikacijos požymių, patiria sunkumų bendraamžių priėmime (Black ir Hazen, 1990). Komunikacijos tyrimai parodė, kad vidurinių mokyklų moksleiviai, kurie buvo nekalbūs, bendraamžių suprantimu yra nepatrauklūs draugystei (Hurt ir Preiss, 1978), o taip pat tie aukštųjų mokyklų studentai, kurie turėjo daugiau kalbėjimo patyrimo, buvo visuomeniškai kompetetingesni ir sėkmingesni koledže (Duran ir Kelly, 1994). Palyginus su nepopuliariais bendraamžiais, populiarieji vidurinių mokyklų studentai buvo tikslesni įvertinant ‘užuominos rėmuose” vykstančiame pokalbyje ir buvo geriau dalyvaujantys pokalbyje (Putallaz ir Gottman, 1981). Nepopuliarieji vaikai, kita vertus, neįdėdamo pastangų bendraujant su bendraamžiais (Black ir Logan, 1995). Šitie vaikai, kurie nebuvo gerai komunikuojantys, demonstravo socialinio prisitaikymo problemas (Hart, Newell, ir Olsen, 2002). Aišku, kad verbalinė komunikacija vaidina svarbų vaidmenį socialinio meistriškumo vystymuisi ir bendraamžių santykiuose, ypač vyresnių vaikų ir suaugusių. Vis dėlto, sutinkamai su skirtingais disciplininiais akcentais, vystimosi psichologai, kaip įprasta, neapima komunikacijos kintamųjų dydžių bendraamžių bendravime. Tikslas pristatomų tyrimų buvo plėtoti bendraamžių santykių modelį, kuris apimą abi - verbalinę ir neverbalinę koreliaciją, bendraamžių priėmimui ir socialines komunikacijos suvokimui. Buvo apimti du rinkiniai požymių. Tai buvo socialinis atsitraukimas ir agresyvumas ir buvo studijuota, kaip elgsenos santykis siejasi su bendraamžių priėmimu ir komunikacijos vengimu ir verbaliniu agresyvumu, kuris nebuvo akcentuojamas egzistuojančiuose vystimosi studijose. Modelis, turintis abu – konkurentinius ir longitudinius efektus, buvo išbandytas su 377 Hong Kongo vidurinės mokyklos mokiniais. Nepaisant augančio susidomėjimo, psichologinių procesų mokymosi iš įvairių kultūrinių psvyzdžių, Azijos gyventojai vis dar mažai išstudijuoti, ypač socialinio vystymosi plėtros srityje. Iš Studijavimo, apsistojančio ties kinų paaugliais, buvo tikėtasi daugiau kultūrinės informacijos supratimo iš socialinio vystimosi srities šitai amžiaus grupei. Komunikacijos vengimas ir verbalinis agresyvumas. Komunikacijos vengimas, kitaip nenoras bendrauti gali būti apibrėžtas, kaip „chroniška tendencija išvengti ir/arba sumenkinti sakytinę komunikaciją“ (Burgeon, 1976, p. 60). Panašiai į socialinį atstūmimą, komunikacijos vengimas reiškia verbalinį atstūmimą iš socialinio bendravimo. Nors čia yra trūkumas kryžiaus-drausmės darbo piešiant teorinius ryšius tarp komunikacijos vengimo ir vaikų socialinio vystymosi, didelis skaičius komunikacijos studijų taip pat parodė neigiamus rezultatus, kurie siejosi su komunikacijos vengimu, ir kurie buvo surasti kartu su socialiniu atstūmimu vaikų vystymosi literatūroje. Pavyzdžiui, komunikacijos vengimas buvo susijęs su žema savigarba (McCroskey ir Richmond, 1987), socialiniu nerimu, jautrumu ir šalinimųsi (Daly, 1978), komunikacijos baime (Burgoon ir Hale, 1983), anonimiškumu ir susvetimėjimu (Burgoon, 1976), uždarumu (Burgoon Koper, 1984), drovumu (McCroskey ir Richmond, 1982), vienišumu (Zakahi ir Duran, 1982), socialine izoliacija (Mortensen, Amsron, ir Lustig, 1977) ir depresiškumu (Breznitz ir Sherman, 1987), ypač tarp daugelio paauglių (Cheek, Carpenderi, Smith, Rierdan, ir Koff, 1986). Šie pavyzdžiai duoti tam, kad parodytumėme socialinį atsitraukimą (Rubin ir Asendorpf, 1993), komunikacijos vengimas siejamas su negatyvia savivoka. Santykis tarp komunikacijos vengimo ir bendraamžių priėmimo nebuvo ypatingai ištirtas komunikacijos literatūroje. Netiesiogiai keletas stebėjimųjų studijų žiūrėjo į tai, kaip komunikacijos vengimas yra suvokiamas kitų. Užsidarę ir nuogąstaujantys komunikatoriai buvo suprasti, kaip nekompetetingi ir neefektyvūs komunikacijoje (Daly, Vangelisti, Neel, ir Cavanaugh, 1989), nepopuliarūs, kaip grupės lyderiai (Hawkins ir Siewart, 1991), nepasitenkinantys bendravimu kartu (Coiby, Hopf, & Ayres, 1993). Suaugusių komunikacijos studijos atskleidė, kad tas, kuris buvo drovus ir nuogąstaujantis pokalbio metu, buvo taip pat nežymus socialinėje kompetencijoje ir efektyvume (e.g., Hopf ir Colby, 1992) ir turėjo mažai draugystės pasirinkimų (e.g., Zakahi; Jordan, ir Chrisiophel, 1993). Black and Logan (1995) komunikacinės studijos taip pat išskiria, kad komunikacijos vengimas ir su tuo susijusios verbalinio meistriškumo problemos turėtų sumažinti vaikų šnekamąjį ir socialinį bendravimą arba veikti jų bendravimą tokiuose visuomeniniuose atvejuose, taigi nuleisti jo įtaką ir sumažinti populiarumą tarp bendraamžių (Hart et al-, 2002). Atsižvelgiant į tai ir į kitą komunikacinę ir psichologinę literatūrą, mes tikėjomės negatyvių ryšių tarp komunikacijos vengimo ir bendraamžių priėmimo. Abu komunikacijos kintamieji ištirti šioje studijoje egzistuoja kaip verbalinis agresyvumas. Tai buvo buvo apibrėžta kaip “destruktyvi savybė”, kuri aiškiai žodžiu save parodė per žinutę (Infante & Rancer, 1996; Infante & Wigley, 1986). Kadangi tai yra lygiagretu agresyviam elgesiui, kuris įtrauktas turi nuosekliai egzistuoti neigiamuose santykiuose su bendraamžiais, kaip buvo spėjama, verbalinė agresija prisideda taip pat negatyviai prie bendraamžių priėmimo. Nors mažai studijų ypatingai tyrinėjo žodinės agresijos santykį su bendraamžių priėmimu tarp jaunų suaugusių arba vaikų, netiesiogiai, keletas studijų tikrino komunijacijos stilių ryšį su įvairių bendraamžių statusu. Pavyzdžiui, Dumas, Blechman, and Prinz (1994) tyrė šnekamojo pokalbio stilius trečio lygio vaikams ir rado tą nepatrauklų, kuris buvo kategorizuotas kaip agresyvus elgesys, linkęs įsitraukti į nedaug veiksmingą ir daugiau griaunamąjį pokalbį, negu daro neagresyvūs vaikai. Kiti tyrinėtojai rado, kad nepripažinti ir pripažinti vaikai parodė reikšmingus skirtumus jų bendravimo meistriškume ir savybėse (Vogelet al., 1988) ir agresyvūs kalbėtojai buvo suprasti menkinančiai tarp kitų, ypač, kai kalbėtojas atsakinėdavo žodine agresija (Infante, Riddle, Horvath, & Tumlin, 1992). Verbalinis ir elgesio santykis analizuojamas kartu Papildant du komunikacijos kintamuosius, neigiamas požymis bendraamžių priėmimo ir suvokimo socialinės kompetencijos apėmė nežodinius rodiklius socialinio atstūmimo ir agresijos. Vienu žodžiu, nagrinėjant elgesio ir bendravimo santykį tame pačiame modelyje, yra galimybė atitinkamai diferencijuoti tarp skirtingos agresijos ekspresijos ir atsitraukimo. Egzistuojančios studijos apie vaikų agresiją, pirmiausia išrinktos kauptų metodų, yra įtraukiačios antisocialines visų formų elgsenas ir ekspresijas į vieną lygį (Tremblay, 2000). Toks metodas netiko diferencijuojant tarp antisocialinio elgesio, tai panašu, bet taip pat skirtinga. (Xie, Farmer ir Caims, 2003). Verbalinė agresija parodo specifinę agresijos ekspresiją, tai turbūt skiriasi nuo elgesinės agresijos išraiškos, pavyzdžiui, polinkis piromanijai ir mušimuisi, nedorumas prisideda prie bendraamžių atstūmimo ir socialinės kompetencijos savivokos. Taip pat socialinis atstūmimas gali pats save įtraukti į socialinę izoliaciją ir verbalinį uždarumą, kurie abu paveikia bendraamžius ir socialinės kompetencijos savivoką. Kita vertus, dviejų formų - agresijos ir atsitarukimo santykio taip pat buvo tikėtasi ir jų santykinis sutapimas turėtų statistiškai koreliuoti nustatytuose studijuose unikalių efektų kiekvienai formai (Xie et al., 2003). Pavyzdžiui bendraamžių įspūdžius, kad vaikai “pradeda pirmi” arba “trenkia kitas” bendrai, naudoja bendraamžiai iškeliant vieną matą agresijos, gali daryti įtaką, stėbėjimams, kad vaikai yra agresyvūs. Įtraukimas relevantiškų koreliacijų vienalaikių lygčių konplekte, leidžia tyrėjui sutvarkyti unikalius padarinius. Socialinis elgesys kultūriniame kontekste. Išlikusi literatūra visų pirma yra iš Vakarų populiacijos. Pristatomo studija atlikta su vidurinės mokyklos mokiniais iš Hong Kongo. Vadinasi, tikėtasi Vakarų – Rytų skirtumų ir panašumų, todėl dominančių vaikų bendraamžių santykiai turi būti adresuoti. Pirmas, nelauktas panašumas Vakarų literatūroje, kad agresyvus ir griaunantis elgesys atmetamas ir varžomas Kinijos paaugliuose (e.g., Chang, 2003; Chang, Liu, Wen, Fung, Wang, & Xu, 2004). Tačiau, akivaizdžiai nurodoma, kad apytikriai agresyvūs vaikai Vakaruose atrodo nerialiai pozityvūs dėl jų socialinės kompetencijos ir bendraamžių statuso (Cillessen, Van IJzendoorn, Van Lieshout, & Hartup, 1992; Parkhurst & Asher, 1992) nėra arba neaiškus Kinijos vaikų. Kinijos studijose vadovaujamsi Chen ir jo kolegomis (Chen, Chen, & Kaspar, 2001, Chen, Rubin, Li, & Li, 1999), koreliacija tarp bendraamžių nominacijos, agresijos ir socialinės kompetencijos savivokos buvo nulis. Šie rasti Kinijos duomenys yra faktas, kad ryšių trūkumas tarp agresijos ir savęs suvokimo irgi buvo aprašytas Vakarų literatūroje (Boivin & Hymel, 1997), abi verbalinės ir elgsenos agresijos formos tikėtasi, kad koreliuos neigiamai su bendraamžių priėmimu, bet ne su socialinės kompetencijos savivoka. Sąsajų požymis tarp Kinijos vaikų socialinio atstūmimo ir bendraamžių priėmimo yra nepakankamai nušlipuotas. Pirminėse šios temos studijuose Chen, Rubin, and Sun (1992) žiūrėjo iš drovumo-jautrumo pusės Kinijos vaikuose 8-10 metų. Priešingai Vakarų literatūros atradimams, teigiama ir reikšminga koreliacija yra tarp drovumo-jautrumo ir bendraamžių priėmimo, tačiau autoriai tiki, kad šis pozityvūs efektas buvo susietas su amžiumi ir turėtų pradingti vyresniems vaikams (Chen et al., 1992). Kaip jie tikėjosi, po keturių metų jų, paskesnėse studijuose apie šiuos vaikus (Chen et al., 1999), koreliacija tapo neigiama, nors nestatistiškai reikšminga, kaip yra informuojama Vakarų literatūroje. Kitos Kinijos studijos informavo apie visas neigiamas asociacijas tarp socialinio atstūmimo ir bendraamžių priėmimo. Pavyzdžiui, skirtumuose Amerikos, Rusijos ir Kinijos darželių vaikų Hart (2000) rado, kad slapukavimas – atstūmimas neigimai koreliavo su bendraamžių sociometriniais reitingais visuose trijuose kultūrų pavyzdžiuose. Kitoje penktokų studijoje (Schwartz, Chang ir Farver, 2001) socialinis atstūmimas buvo nagatyvus ir stiprus požymis bendraamžių priėmime. Studija buvo pagrįsta su Kinijos paaugliais, kuri irgi parodė, kad vaikų atsitraukimas buvo nepriimtinas bendraamžiams. Amžiaus ir potencialo papildymai atrastais svyravimais, mišrūs atradimai yra taip pat dalyje, dėl to, kad yra faktas, jog skirtingi punktai buvo pavartoti matuojant socialinį atstūmimą. Pavyzdžiui, dviejuose Chen ir jo kolegų studijose, jie išėmė vengimo punktus iš lygio, stresui socialiniam jautrumui, kaip numatyta konstrukte. Punktai, vartoti pristatomojoje studijoje, buvo beveik identiški kaip Chen ir jo kolegų (Chang 2003; Chang el al., 2004; Schwartz et al., 2001). Kaip ir daugumoje studijų, buvo spėta, kad socialinis atsitraukimas turėtų paveikti bendraamžius neigiamai. Vystimosi efektai ir studijos santrauka Galų gale, vystimosi interesai yra ginčas longitudiškai ir numatomai šios komunikacijos ir elgesio konstruktų. Netiesioginis požymis rodo longitudinį komunikacijos stiliaus skirtumų efektą. Pavyzdžiui aukštųjų mokyklų studentai, kurie turėjo daugiau bendravimo patirties, buvo socialiai labiau kompetetingi ir sėkmingi koledže (Duran ir Kellv, 1994; Rubin, Le Mare, & Lollis, 1990). Panašiai socialinio vystimosi teorijose agresyvūs ir drovūs vaikai, stebėti prasidedant mokslo metams, turėjo sumažintą bendraamžių priėmimą ir bendraamžių įtaką, taip pat atitinkamai ir baigdami mokslo metus (Ladd, Price, & Hart, 1990). Vis dėlto, kai pirminis lygis bendraamžių priėmimo buvo statistiškai kontroliuotas, tas pats, longitudiškai nuspėjamas, nebuvo rasta penktuose ir ketvirtuose klasėse (Sandstrom & Coie, 1999), agresija buvo reikšmingas požymis po dviejų metų (.{, = -.24), tuo tarpu atstūmimas nebuvo. Trumpai, buvo išbandyti du hipotezių konplektai. (1) Verbalinės ir elgsinės agresijos formos turėtų būti negatyvūs efektai bendraamžių priėmime. (2) Komunikacijos vengimas ir socialinis atstūmimas turėtų turėti negatyvų efektą bendraamžių priėmime ir socialinės kompetencijos suvokime abu sutampančiai ir longitudiškai. Šios hipotezės pristatomas 1 lentelėje, kuri yra prie rezultatų. Metodas Populiacija, tiriamieji ir procedūra. Vidurinis švietimas Hong Konge trunka septynius metus, tuo tarpu tretinis švietimas tris metus. Dauguma, 75,000 studentų, stojančių į vidurines mokyklas kiekvienais metais turės nepertraukiama pirmų 5 metų vidurinį išsilavinimą, kuris yra ekvivalentiškas Amerikos 7- 11 klasių išsilavinimui. Baigiantis penkiems metams, jie turi viešai laikyti egzaminą, tai nulemia, ar jie tęs šešis (Amerikos 12 klasių) ar septynius (Amerikos pirmi metai koledže) metus vidurinėje mokykloje. Apie vieną trečdalį studentų tęsia studijas. Apytiksliai studentai patiria mokyklos perėjimą šeštais metais, tuo tarpu čia nėra normalus mokyklos perėjimas per penkius pirmus metus. Vidurinės mokyklos Hong Konge yra grupuotos pagal junginių sistemą. Įvairiais, svarbiais, pagrįstais testų rezultatais, studentai yra įstatymų paskiriami į vidurines mokyklas, vidutiniškai vienas iš penkių. Bendrai junginiai pristato akademinį vykdymą iš studentų pusės, Junginys 1 egzistuoja kaip aukščiausias ir Junginys 5 egzistuoja kaip žemiausias akademinio meistriškumo trukmėje. Vis dėlto, skirtingas minėtasis vienijimas mokyklų turi skirtingų akademinių gebėjimų studentus. Mokyklų vienijimas irgi skiriasi metai iš metų mokyklos viduje ir lygyje, studentų akademinės charekteristikos paprastai keičiasi tarp dviejų gretimų junginių lygių. Daugelyje vidurinių mokyklų klasės taip pat formuotos pagal akademines charakteristikas taip, kad čia yra skirtumas tarp aukštų, vidutinių ir silpnų pasiekimų klasių viduje minėto mokyklos profiliavimo. Dvi Junginių – 3 mokyklos panašios apimties ir šeimos kilmės buvo išrinktos iš 800 vidurinių mokyklų šiuo metu veikti Hong Konge. Antrų ir trečių metų studentai (Amerikos 8 ir 9 klasių) buvo pakviesti dalyvauti studijose. Antra duomenų banga buvo surinkta per pusantrų metų, kai studentai įėjo į antrą semestrą trečiais ir ketvirtais metais. Raštiškas tėvų leidimas buvo išgautas anksčiau už kiekvieną iš tų duomenų rinkinių. Šios aukščiausių pasiekimų klasės siekia turėti taip pat kuo daugiau moterų. Klasės, kuriose mokytojas leido dalyvauti, sugrįžta tėvų sutikimo formoms ir dalyvauja studijose. Studentai gauvo McDonalds' kuponus už kiekvieną duomenų rinkinį. Pirmų duomenų rinkimo metu studentai atsakinėjo į dvi komunikacines anketas. Žodinio Agresyvumo skalė ir Nenoro komunikuoti skalė ir Kompetencijos suvokimo skalė. Jie taip pat atsakė į komplektą bendraamžių nominavino klausimą, tai buvo panaudota gautam agresyviam ir atsitraukiančiam elgesiui bei bendraamžių priėmimui. Antro pusantrų metų duomenų rinkinio metu studentai atsakė Kompetencijos supratimo skalę ir Draugystės nominacijos skalę, kad išmatuotume bendraamžių priėmimą. Pirmasis pavyzdys iš dešimtų klasių sutalpino 377 studentus, kurių 62% buvo vyrai. Vidutinis amžius buvo 14.86 (SD = 1.03). Vidutinis klasės dydis buvo 38. Paskutinis pavyzdys su pilnutiniais duomenimis atitiko tarp Laikų 1 ir 2 susidarė iš 323, tarp kurių 61% buvo vyrai. Vidutinis amžius buvo 14-71 (SD = 1.03). ten buvo nestatistiniai skirtumai tarp dviejų pavyzdžių prie Laiko 1 kintamojo, pritaikyto studijoje. Kontrolinė lyties grupė, čia buvo nestatistiškai skirtinga tarp dveijų mokyklų su bet kuriuo kintamuoju, pritaikytu studijoje. Matas Komunikacijos vengimas. Šis buvo išmatuotas su Priartėjimo – Išvengimo subtestais iš Nenoro komunikuoti skalės (Burgoon, 1976). Skalė turi 10 punktų, išgaunančių laipsnį, kurie individai „yra palenkti aktyvių dalyvių komunikacijoje arba ne“ (Burgoon ir Hale, 1983, p. 240). Šie punktai buvo surašyti ant 6 prasmių skalių ranguojant nuo 1 {stiprus nesutikimas) iki 6 (stiprus sutikimas). Pavyzdžio punktai yra: „ Aš neturiu baimių, išreikšdamas save grupėje.“ (atvirkštinis kodas). „ Aš klausau daugiau nei kalbu“ ir „ Aš vengiu diskutuoti grupėje“. Skalė buvo panaudota su Vakarais (e.g., Burgoon, Pfau, Birk, &Manusov, 1987), bet ne su Kinijos paaugliais. Pristatomoje studijoje skalė buvo išversta į kinų kalbą profesionalių vertėjų ir koreguota dviejų tyrėjų asistentų ir vidurinės mokyklos mokytojų. Skalės validumas ir patikimumas išgautas buvo .62. Verbalinė agresija. Šis buvo išmatuotas su Verbalinės agresijos skale (Infante,ir Wigley, 1986). Skalė susidėjo iš 20 punktų, matuojančių komunikavimo stilius: „tai užpuolimo žmonių savivoka, arba jų pozicija komunikacijos dalykuose“ (Infante ir Wigley, 1986, p. 61). Rangai buvo įtvirtinti 5 prasmių skalėse ranguojant nuo 1 {beveik niekada nebūdinga man) iki 5 {beveik visada galioja man). Pavyzdžiai turi tokius punktus: “Aš stengiuosi, kad žmonės jaustųsi gerai, net tada, kai jų idėjos kvailos.” (atvirkštinis kodas) “Kai individas yra labai užsispyręs, aš pavartoju įžeidimus, kad suminkštinančiau užsispyrimą, Jei individualus, aš stengiusi jį realiai paveikti užsitarnaudamas tai, aš puolu jų charakterį.” Skalė buvo pavartota su vidurinės mokyklos studentais Vakaruose (e.g., Rancer, Avigis, Kosberg, Whitecap, 2000), bet nebuvo panaudota su Kinijos studentais. Verčiant šiuos puntus kiniškais „ studentas, arba bendraklasis‘ buvo pakeistas į „žmogus“, arba „draugas“, taip perdaryti punktai daugiau žinomesni tarp tyriamųjų. Skalės validumas ir patikimumas išgautas buvo .70. Socialinės kompetencijos supratimas. Jis buvo išgautas pavartojus Socialinės Kompetencijos subskalės iš Vaikų Kompetencijos Suvokimo Skalės (Barter, 1982). Ta skalė turi septynius punktus, kurių trys yra priešingi kodai. Punktai buvo pristatomi keturių prasmių, pavartojus skalės originalų konstrukciją, sumažinant redagavimo rinkinį. Skalė buvo panaudota su kitais panašaus amžiaus Kinijos vaikais (Chang, 2003). Nacionalinis darnos patikimumas pristatomas pavyzdyje 71 ir .70 iš Laikų 1 ir 2 atitinkamai. Bendraamžių nominavimas. Šis buvo panaudotas matuojant elgsinę agresiją ir socialinį atstūmimą. Punktai buvo gauti iš literatūros (e.g., Schwartz, McFadyen-Ketchum, Dodge, Pettit, Bates, 1998) ir turėjo būti pavartoti su Kinijos vaikais kur nors (Chang et al., 2004). Šeši agresijos punktai įtraukti į iš dalies sutrumpintas formas: „Teisė pradedėti erzinti, smūgiuoti ar stumti, chuliganauti, sakyti šlykščius dalykus, gnaibytis ir neįtraukti kitų. Šeši socialinio atstūmimo punktai buvo: „ vaikas, kuris būna dažnai vienas, baugštus, santūrus, nuolankus, vertas būti vienas, ir nedrįstantis prisijungti prie kitų. Kiekvienam punktui studentai buvo paprašyti priskirti tris vardus, taip pat giminę klasėje. Visi nominacijų punktai buvo standartizuoti tarp klasių. Nacionalinis logiškumas, patikimumas agresijai buvo 91 ir socialiniam atstūmimui -95. Bendraamžių priėmimas buvo išmatuotas naudojant neapibrėžtas nominacijas. Šis prisiartinimas, buvo manoma, nusileido panašiems rezultatams, tiems iš ribotos nominacijos (Bukowski, Pizzamiglio, Newcomb, Hoza, 1996). Rezultatai Lentelė 1. Būdai, standartiniai nuokrypiai ir tikslingumas kintamųjų koeficientų studijoje. Kintamieji 1 2 3 4 5 6 7 8 1.Socialinės kompetencijos suvokimas (Laikas2) 2. Bendraamžių priėmimas (Laikas2) 3.Suvokimas socialines kompetencijos (Laikas1) 4. Bendraamžių priėmimas (Laikas1) 5. Komunikacijos vengimas (Laikas1) 6.Verbalinė agresija (Laikas1) 7.Elgseninė agresija (Laikas1) 8.Socialinis atstūmimas (Laikas1) Nedorumas SD 1.00 .10 .43 .45 -30 .01 .12 -29 2.76 0.52 1.00 .16 .45 -02 -21 -19 -30 -0.01 1.01. 1.00 .26 -27 .05 .17 -27 2.68 0.43 1.00 -04 -14 -21 -46 0.06 1.03 1.00 -06 -18 .15 3.30 0.65 1.00 .22 .06 2.77 0.53 1.00 -09 -0.03 0.75 1.00 0.02 0.96 Būdai, standartiniai nuokrypiai, koreliacijos koeficientai kintamųjų, kurie buvo pavartoti studijoje, pristatomi Lentelėje 1. Bendraamžių agresijos nominacija ir atstūmimas buvo tikriausiai iškreiptas. Protokolo pasikeitimo buvo siekta iš šitų normalizuotų duomenų kintamųjų. Vis dėlto, rezultatai buvo pagrįsti vartojant kintamųjų transformacijas, buvusius beveik identiškais prieš jų pagrindimą originaliais kintamaisiais. Analizė pranešė, kad čia yra pagrįsti, originalūs matavimai. Naudojant modelį, pristatomą Paveiksle 1, individualiniai punktai buvo pirma padaryti su paketu, pasiekti ir priimti imties didyje prie kintamojo koeficiento. Paketas, kuris buvo parodytas, pagerino išmatavimų patikimumą ir gerasias savybes pritaikymo (MacCallum, Widaman, Zhang, Hong, 1999), yra plačiai pavartotas struktūrinių išlyginamų modelių studijose (Little, Cunningham, Shahar, Widaman, 2002). Prisiartinimas gerai veikia ypač, kai kaip ir pristatomoje studijoje yra ištirti struktūriniai, tačiau ne matavimai. santykių (Little et al., 2002). 20 verbalinės agresijos punktų buvo padaryti iš keturių paketų, kurių kiekvienas susidėjo iš penkių punktų. Dešimt komunikacijos vengimo punktų buvo iš dviejų trečiųjų ir ketvirtųjų paketų. Bendraamžių socialinio atstūmimo nominacijos punktai ir agresijos socialinės kompetencijos suvokimo asmeniško reagavimo punktai buvo suformuoti iš antro ir trečio punktų paketų. Paketų punktų sudėtis buvo atsitiktinė. Su paketu, imties dydis kintamųjų santykiui buvo ne daugiau, kaip rekomenduojamas diapazonas tarp 5 ir 10 (Rentier ir Chou, 1987). Dviem komunikacijos kintamiesiems ir suvokimui socialinės komopetencijos vidinis loginis patikimumo įvertinimas pagrįstas siuntiniu, pagerinusiu aukščiau už šitus pagrįstus, paranėštus iš anksto individualius punktus. Lentelė 2 pristato paketų punktų koreliacijos koeficientus. Lentelė 2. Būdai, standartiniai nuokrypiai, ir paketų punktų koreliacijos koeficientai. FD-Laikas1 draugystės nominavimas, PS-Laikas1 socialinės kompetencijos savivoka, 2FD-Laikas2 draugystės nominavimas, 2PS- Laikas2 socialinės kompetencijos savivoka, VA-Laikas1 verbaline agresija, CA-Laikas1 komunikacijos vengimas, AD-Laikas1 elgsinė agresija, WI-Laikas1 socialinis atsitraukimas. Nepataisomas analizės faktorius buvo pirmas vestas paketo punktas, įvertinant pritaikymo gerumą matavimo modeliui. Rezultatai rodo adekvatų pritaikymą: x2(134,N= 377) = 146, p =.22; RMSEA = 0.016; NFI = 0.96; NNFI = 0.99; CFI =1.00; IFI -= 1.00. Standartizuoto faktorio įkrovimas buvo visiškai viršuje .50. Prieš testuojant modelis Paveikslėlyje 1, nepriėmimo į mokyklą ir laipsnio efektas, skirtingos kovariacijos invariantiškumo testo, per dvi mokyklas ir per du lygius buvo vestas atitinkamai. Rezultatai palaiko invariantiškumą per lygius. X2(231, N= 377) = 258, p= 0.10, RMSEA=0.027, NFI =0.92, NNFI = 0.97, CFI = 0.98, IFI = 0.99, ir tarp mokyklos x2 (231.N= 377) = 263,p = 0.07. RMSEA = 0-028,NFI = 0.93, NNFI = 0.98, CFI = 0-99, IFI = 0.99. Pilnas modelis, turintis struktūrinius santykius, buvo tada testuojamas. Rezultatai yra parodyti Paveiksle 1. Bandant modelį, matavimo klaidos Laiko 1 Laiko 2 bendraamžių priėmimo ir Laiko 1 Laiko 2 socialinės kompetencijos suvokimo atitinkamai buvo numatyti koreliuojantys. Laiko 1 nesą duomenys buvo priskirti vartojamam pilnam maksimumui galimo vertinimo (Wothke, 2000). Modelis davė nereikšmingą chi-kvadratą ir kitą adekvačiai pritaikomą statistiką: X2(166, N = 377) = 176, p =.28; RMSEA = -013; NFI = .96; NNFI =1.00; CFI = 1.00. Kaip parodyta Paveiksle1, daugelis iš hipotezės kelių buvo reikšmingi, p .05, tarp suvaržyto matavimų modelio, kur faktorio įkrova buvo laisvai įvertinta sutapatinant per lytį. Antra, struktūrinis invariantiškumas testuojant buvo vestas. Rezultatai tap pat nusileido nereikšmingo chi-kvadrato skirtumui ∆X2 (12, N = 377) =14 26, f > .05, tarp nesuvaržyto modelio ir suvaržyto modelio, kur visi kelių koeficientai buvo pastatyti per lytis. Kitas statistinio pritaikymo gėris buvo taip panašus tarp dviejų modelių. Kada visi matavimai ir struktūriniai koeficientai buvo konstruojami būti tolygiais per dvi lytis, modelis vis dėlto turėjo adekvatų pritaikymą duomenims: ∆X2 (371, N= 377) = 414, .p = .06; RMSEA = 0.025, NFI = .89; NNFI = .98; CFI = .98; IFI = .98. tie rezultatai pasiūlė, kad modelis testuojamas šitoje studijoje atitinka dvi lytis vienodai. Žiūrint, ar parametro skaičiavimai prisėmė skirtingas reikšmes per dvi lytis, invariantiniai apribojimai buvo laisvesni paskesnėse analizėse, kur modelio struktūra, tačiau ne jo apskaičiavimai, buvo suvaržyti priklausomai tarp lyčių. Testo rezultatai parodė, kad hipoteziniai komponentai buvo tos pačios krypties ir dauguma buvo panašūs dydžiai tarp lyčių. Tai buvo keletas žymių rezultatų: agresija buvo stipresnis požymis bendraamžių priėmimui moterų pavyzdžiuose (-. 3 3 ir -. 17 Laiko 1 ir 2, atitinkamai) už vyrų pavyzdžius (-.16 ir -.09 Laikui 1 ir 2, atitinkamai). Verbalinė agresija taip pat paveikia moterų Laikas 2 bendraamžių priėmimą (-.21) daugiau už vyrus (-.10). Šie rezultatai sutinka su literatūra (e.g., Crane-Ross, Tisak, Tisak 1998). Socialinis atssitraukimas buvo taip pat buvo daugiau pranašaujantis bandraamžių priėmimui mergaitėse (-.59 ir -.33 Laikui 1 ir 2, atitinkamai) už berniukus (-.39 ir -.12 Laikui 1 ir 2, atitinkamai). Vis dėlto, buvo pranašaująs berniukų socialinės kompetancijos suvokimui (-.33 ir -.20 Laikui 1 ir 2, atitinkami) už merginas (-.26 ir -.06 Laikui 1 and 2, atitinkamai). Metodikos analizė parodė, kad vyrai turėjo statistiškai aukštesnius rodiklius su abiem elgesiais (M = 0.10 vyram, M = -0.20 moterim) ir verbaline agresija (M =2.86 vyram ir 2.68 moterim). Šie atradimai yra nuoseklūs su egzistuojančiais Kinijos literatūroje (e.g., Schwartz et al., 2001). Kitos Kinijos studijos taip pat pasiūlė skirtumus tarp skirtingumo santykių ir atviros agresijos (Nelson, Hart, Yang ir Robinson, 2002), ir berniukų polinkio įgyti aukštas abi – fizinę ir verbalinę agresiją (Schwartz et al., 2001; Xu, Farver, Schwartz, ir Chang, 2003). Moterys turėjo prasmingai aukštesnius reitingus bendraamžių priėmime (0.28 ir 0.12 Laikui 1 ir 2, atitinkamai) už vyrus (-0.07 ir -0.08 for Laikui 1 ir 2, atitinkamai). Šie atradimai sutinka su literatūra, kuri pritaria, kad paauglės mergaitės yra daugiau susijusius su bendraamžių santykiais nei berniukai (Boldizar, Perry, ir Perry, 1989), priklauso daugiau socialinių grupuočių nei berniukai (Bagwell, Coie, Terry, ir Lochman, 2000), ir įgyja aukštesnius reitingus bendraamžių nominavime už berniukus (Coie, Dodge ir Copporelli, 1982). Paveikslas1. Modelis ir rezultatai (*p

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 5427 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
17 psl., (5427 ž.)
Darbo duomenys
  • Socialinės psichologijos tyrimas
  • 17 psl., (5427 ž.)
  • Word failas 575 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį tyrimą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt