Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės bei kitos konstitucinės vertybės, kurios turi būti saugomos ir ginamos. Viena iš šių vertybių apsaugos ir gynimo priemonių yra baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio (1998 m. vasario 3 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti, kokios veikos yra nusikalstamos, taip pat baudžiamąją atsakomybę už tokias veikas. Nustatydamas tai įstatymų leidėjas yra saistomas prigimtinio teisingumo ir proporcingumo principų, kitų teisinės valstybės reikalavimų1.
Baudžiamoji atsakomybė – valstybės prievartos taikymas asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, ir kartu šio asmens padaryto nusikalstamo elgesio pasmerkimas. Šio pasmerkimo išraiška – kaltinamajame nuosprendyje numatyti asmeninio ar turtinio pobūdžio suvaržymai, taip pat apribojimai, kylantys iš asmens teistumo. Baudžiamoji atsakomybė dažnai apibrėžiama kaip asmens, dalyvavusio darant nusikalstamą veiką, pareiga prisiimti baudžiamuosius teisinius padarinius ir atlikti bausmę2. Tačiau toks baudžiamosios atsakomybės suvokimas faktiškai nekeičia jos realizavimo sampratos.
Baudžiamoji atsakomybė realizuojama per baudžiamųjų teisinių padarinių bei bausmės taikymą asmeniui, dalyvavusiam darant nusikalstamą veiką (šiuo atveju dalyvavusiu darant nusikalstamą veiką J. Praedel vadina asmenį, kaltą padarius tokią veiką). Todėl baudžiamosios atsakomybės realizavimas suprantamas kaip teisiniai nusikalstamos veikos padarymo padariniai, pavyzdžiui: nuosprendžio paskelbimas valstybės vardu, bausmės paskyrimas, bausmės atlikimas, teistumas, atleidimas nuo bausmės ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nagrinėjant baudžiamosios atsakomybės realizavimo problematiką Lietuvos baudžiamojoje teisėje reikia greta bausmių apibrėžti ir naujovę Lietuvos baudžiamojoje teisėje – baudžiamojo poveikio priemones.
Taigi pirmojoje darbo dalyje pabandysiu apibrėžti baudžiamojo poveikio priemonių sampratą. Antrojoje darbo dalyje paanalizuosiu, kaip baudžiamosios poveikio priemonės realizuoja baudžiamąją atsakomybę. Trečiojoje darbo dalyje aptarsiu baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Ketvirtąją darbo dalį paskirsiu visų baudžiamųjų poveikio priemonių analizavimui. Na ir penktojoje darbo dalyje aptarsiu baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasėkmes.
Rašydamas darbą neradau gan daug...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!