Baltijos šalių Nedarbo lygio analizė

Nedarbas šiandien tampa vis aktualesne socialine – ekonomine problema. Bedarbių padėtis visuomenėje žeidžia žmogaus savigarbą, suardo gyvenimo rutiną. Nedirbantis žmogus neprisideda prie nacionalinio produkto gamybos, praranda įgytą kvalifikaciją ir įgūdžius, apsunkina socialinės apsaugos sistemą. Nedarbas turi tam tikrą poveikį šalies ekonominiam gyvenimui, problematiškas darosi racionalus darbo išteklių naudojimas.
Įsidarbinimas – tai žmogaus galimybė dirbti – gebėjimas išsaugoti darbo vietą. Rinkos ekonomikos sąlygomis Lietuvoje nuolat auga darbo jėgos konkurencingumo svarba. Todėl darbo jėgos parengimo tobulinimas Lietuvai, kaip ir kitoms Europos Sąjungos šalims, yra labai aktualus klausimas, nes įsidarbinimo pagrindas yra atitinkama žmogaus kvalifikacija, t.y. naujausių žinių ir gebėjimų, reikalingų darbo pasauliui, visuma. Sudaryti sąlygas besimokančiam įgyti reikiamas ir norimas žinias, gebėjimus yra vienas svarbiausių profesinio rengimo uždavinių. Svarbi profesinio rengimo dalis yra darbo rinkos profesinis mokymas, kurio tikslas – siekti darbo rinkos paklausos ir darbo jėgos pasiūlos kvalifikacijų atitikimo. Vykstantys socialiniai, ekonominiai, technologiniai pokyčiai keičia reikalavimus darbo vietai. Šiandien sugebėjimas naudotis technika jau nebe prestižas, o būtina darbo ir gyvenimo sąlyga.
Temos aktualumas. Anot Doc. Dr. Kęstučio Balio Paulavičiaus (2002) augantis visuomenės susidomėjimas darbo santykiais – neatsitiktinis. Mokslo ir technikos pažanga, spartus darbo našumo ir intensyvumo augimas bei kiti socialiniai veiksniai didina nedarbą, aštrina užimtumo problemas ir santykius tarp darbo ir kapitalo. Augantis nedarbas sukelia visuomenėje neigiamas pasekmes. Nedarbo lygio analizė padeda atskleisti nedarbo kitimą, jį įtakojančius veiksnius. Šiandien yra svarbu, nagrinėjant nedarbo lygį, išanalizuoti ir palyginti Lietuvos , Latvijos ir Estijos t.y. Baltijos šalių darbo rinkos situaciją.
Darbo objektas – Nedarbo lygio analizė Baltijos šalyse.
Darbo tikslas – išnagrinėti nedarbą ir jo sprendimo būdų ypatumus Baltijos šalyse.
Šio darbo teorinėje dalyje pirmiausiai apžvelgiami pagrindiniai darbo rinkos elementai, jų sampratos, nors mokslinėje literatūroje skirtingi autoriai pateikia skirtingus darbo rinkos elementų apibrėžimus. Labai svarbios nedarbo atsiradimo priežastys, iš kurių pirmiausia minimos mokslinė techninė revoliucija, kylantis darbo našumas ir intensyvumas bei daugelis kitų. Taip pat įvertinama ir nedarbo...

Daugiau informacijos...