1939 m. rugpjūčio 23 dieną buvo slaptai pasirašytas Molotovo – Ribentropo paktas, sukėlęs itin skaudžių padarinių Lietuvai. Lietuva daugiau nei penkiasdešimčiai metų prarado nepriklausomybę, buvo per prievartą Tarybų Rusijos pavergta.
SSSR okupacijos laikotarpyje Lietuva oficialiai vadinosi Lietuvos Tarybų socialistine respublika. LTSR konstitucijos 7 skirsnyje nurodyta, kad Lietuvos TSR — sąjunginė respublika, esanti TSR Sąjungos sudėtyje. To meto Lietuvoje galiojo Sovietų Sąjungos Įstatymai, o aukščiausios juridinės galios teisės aktas buvo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Konstitucija. Pagal LTSR Konstitucijos 97 straipsnį aukščiausiasis Lietuvos TSR valstybinės valdžios organas buvo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, kuri turi teisę spręsti visus klausimus, TSRS Konstitucijos priskirtus Lietuvos TSR kompetencijai.
Lietuvos valstybės suvereniteto pradėjo siekti visa pilietinė ir politinė Lietuva. Jau 1988 metais ima atsigauti dauguma nepriklausomoje Lietuvoje veikusių draugijų, asociacijų, partijų, visuomenės organizacijų. Net ir tuometinės Lietuvos komunistų partijos lyderiai dėl populiarumo ėmė neatsisakinėti Lietuvos nepriklausomybės idėjų.
Iš visų organizacijų reikia išskirti ypatingą reikšmę lietuviams turintį, 1988 m. birželio 3 dieną įkurtą visuomeninį organą – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį – , kurio sukūrimo tikslas buvo ginti žmonių konstitucines teises bei vesti tautą nepriklausomybės link.
Tais pačiais metais Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime buvo įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio seimas į kurį buvo išrinkta 220 asmenų. Sąjūdžio seimas daug prisidėjo prie Lietuvos demokratiškėjimo bei artėjimo nepriklausomybės link. Šio seimo dėka iš kalėjimų ir tremties buvo paleisti žinomi politiniai kaliniai, Lapkričio 1-ąją Lietuvoje pirmą kartą po karo legaliai buvo švenčiama Visų Šventųjų diena.
1988 metu lapkričio mėnesio 18 dieną vykusios LTSR Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu priimtos LTSR įstatymų pataisos, suteikusios lietuvių kalbai, tautinei trispalvei ir V.Kudirkos “Tautiškai giesmei” – Lietuvos himnui – valstybinį statusą. Šie Tarybos nutarimai palankiai sutikti visoje Lietuvoje.
1989 metais vykusius rinkimus į LTSR Aukščiausiosios Tarybos vietas laimėjo Lietuvos Sąjūdžio seimo nariai ir tapo Aukščiausiosios Tarybos deputatais. Tokiu būdu Sąjūdis Lietuvoje įgijo vis daugiau teisių: Sąjūdžio nariai, turintys TSRS liaudies deputatų mandatus, galėjo iš LTSR valdžios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!