Mano darbo tikslas – supažindinti su to meto Atėnų demokratija – Solono ir Periklio laikais.
Apskritai valstybės kilmės klausimas senovės filosofams nebuvo labai aktualus. Valstybės būtinumas buvo pakankamai akivaizdus. Juos kur kas daugiau domino politinio valdymo formos. Senovės valstybėse vyravo šios valdymo formos : monarchija, aristokratija, demokratija.
Su politinio valdymo formomis glaudžiai susijęs valstybės administravimas. Graikų poliuose bei Romos respublikoje kasdieninius valdymo darbus atliko iš piliečių renkami pareigūnai.
Valstybė neįsivaizduojama be įstatymų. Jų reikalingumą suvokė tiek politikai, tiek filosofai. Tarp daugelio svarbių valstybės funkcijų ne paskutinę vietą užėmė ir teisinės tvarkos palaikymas, asmens ir jo nuosavybės apsauga, santykių tarp žmonių reguliavimas. Graikijoje bei Romoje šį darbą atliko teismai, kurie buvo formuojami iš piliečių.
Jau senovėje ėmė ryškėti skirtumas tarp baudžiamosios ir civilinės teisės. Baudžiamojoje teisėje pagrindinis dėmesys buvo skirtas nusikaltimams prieš žmogų, o civilinėje – ūkio reikalams ir ypač šeimos santykiams. Valstybė reglamentavo santuoką ir ištuoką, turto paveldėjimą, įvaikinimą, moters ir žmonos padėtį šeimoje.
Valdomųjų padėties skirtumą lemia įvairios politinio valdymo formos. Monarchijoje visi buvo pavaldiniai, privalantys nusilenkti valdovui, kuris leido įstatymus ir juos įgyvendino. Kita vertus, karalius negalėjo savivaliauti ir visiškai nesiskaityti su pavaldiniais. Dauguma filosofų pabrėžė, kad būtina siekti harmoningų santykių tarp monarcho ir pavaldinių. Respublikoje laisvieji gyventojai turėjo piliečio teises. Priklausomai nuo valdymo formos, valdžia buvo arba visų piliečių, arba jų dalies rankose.Vadinasi, tarp valdžios ir piliečių susiklosto kitokie santykiai negu tarp karaliaus ir pavaldinių.
Platonas ( 428 – 348 m. pr. Kr. ) savo kūriniuose dažniausiai kalba savo mokytojo Sokrato lūpomis. Politinės pažiūros plačiausiai išdėstytos „Valstybėje“ ir „Įstatymuose“. Antrasis kūrinys buvo rašomas filosofo gyvenimo pabaigoje, jame idelųjį valstybės modelį, sukurtą „Valstybėje“, mėginima priartinti prie realybės. „Valstybėje“ Platonas griežtai kritikavo to meto valstybių politinio valdymo trūkumus ir samprotavo, kokia būtų teisinga valstybė: joje kiekvienas asmuo dirbtų tai, kas kam skirta (likimo, arba prigimties), ir, keisdamiesi darbo produktais, padėtų vienas kitam patenkinti būtinuosius poreikius....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!