Asmenybės psichologija (2)

Froidas priskiriamas prie tų psichoanalistų, kurie žmogaus vidinę laisvę iš esmės matuoja ir vertina beveik nuliu. Tai yra, laisvės sąlyginai nėra,-yra tik determinizmas. Tai išreikšta Froido sukurtoje pirmoje visapusiškoje asmenybės teorijoje, kurios pagrindas – neįsisąmoninti seksualiniai bei agresyvūs instinktai. Pvz. Froido knygoje „Kasdieninio gyvenimo psichopatologija“ tokiais instinktais aiškinamas ir fizinis nerangumas: „Pačiam žmogui pargriuvus, negerai pastačius koją ar paslydus, ne visada galima tai paaiškinti vien tik atsitiktiniu motoriniu apsirikimu. Toks kūno pusiausvyros praradimas gali reikšti suvaržytas mintis. Man žinomi atvejai, kai moterys ar merginos griūdamos, nors ir nesusižeidė, tačiau taip išsigando, jog susirgo nesunkia traumine isterija. Kiekvienu atveju įtariau, kad čia kažkas ne taip, man atrodė, lyg kritimas buvo jau neurozės išdava ir reiškė tas pačias seksualinio turinio pasąmonės mintis, kurios, matyt, kaip varomoji jėga slypi už simptomų.“ Tai vienas iš determinuojančių veiksnių pavyzdžiu.
Laisvė yra sąlyginė, ji tik vidinė, o tuo ji ir yra svarbi, nes leidžia žmogui rinktis, esant ribotai fizinei galimybei. Gyvenimo laikinumas nedaro jo beprasmiško jei žmonės būtų nemirtingi, jie galėtų atidėlioti darbus neapibrėžtam laikui , o suvokus gyvenimo baigtinumą , žmogaus atsakomybė už kiekvieną akimirką išauga.
Pabandžius psichologiškai pavaizduoti ir psichopatologiškai paaiškinti tipiškus ilgamečio stovyklos kalinio būdą bruožus, turėtų susidaryti įspūdis, kad žmogaus sielą visiškai ir neišvengiamai sąlygoja aplinka. Juk šiuo atveju, kalbant apie koncentracijos stovyklos psichologija, kaip tik stovykla kaip savotiška socialinė aplinka tarsi prievarta formuoja žmogaus elgesį. Galima būtų pagrįstai prieštarauti ir klausti: kurgi tuomet žmogaus laisvė? Argi nesama dvasinės laisvės, pasirenkant elgesio būdą, nuostatą į supančią aplinką? Ar tikrai žmogus tėra įvairių apribojimų ir sąlygų- biologinių ir sociologinių- produktas? Ar tikrai jis vien atsitiktinė savo fizinės sandaros, būdo polinkių, visuomenės padėties pasekmė? Ir ypač- ar tikrai psichinės žmogaus reakcijos į ypatingą, socialiai sąlygotą stovyklos aplinką patvirtina tai, kad pasmerktas tokiai egzistencijos formai, jis visiškai negali išvengti jos poveikio? Ar jis, „verčiamas aplinkybių“, čia, stovykloje,...

Daugiau informacijos...