Antanas Škėma ir romanas "Altorių šešėly"

Biografinis kontekstas. Antanas Škėma – XX a. vidurio prozininkas, dramaturgas, teatro režisierius, miesto kultūros rašytojas. Pats kūrėjas sakė, kad yra gimęs dukart, iš medicinos studijų teišsinešė meilę lavonams. Buvo ne cinikas, bet donkichotas, atsiskyrėlis. Per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė iš Lietuvos ir atsidūrė Vokietijos pabėgėlių stovykloje. Čia brendo intelektualiai kaip rašytojas. Po kelerių metų emigravo į JAV, apsigyveno Niujorke, dirbo dėžių pakuotoju, lifto operatoriumi. Dirbo darbus, svetimus jo kaip menininko prigimčiai. Rašytojas žuvo autoavarijoje. Nepritapėlio pozicija atskleidžiama egzistencialisto A. Škėmos autobiografiniame romane „Balta drobulė“.
Romanas „Balta drobulė“ (parašytas 1954 m., išleistas 1958 m., nes niekas nenorėjo šokiruojančio kūrinio leisti). „Balta drobulė“ – tai vienas žymiausių XX a. lietuvių romanų. Garsiausias A. Škėmos kūrinys išsiskiria originaliu stiliumi, kompozicija bei veikėjo jausenomis.
Kompozicija ir stilius. Pirma, kūrinio veiksmas – beveik para: Antanas Garšva eina į darbą (dirba didžiausiame Niujorko viešbutyje), yra vienas iš keltuvininkų, grįžęs namo patiria priepuolį ir išprotėja. Siužetą pasakoja Garšva (pirmuoju asmeniu), pasakotojas (trečiuoju asmeniu). Antra, be dabarties siužeto yra pristatomas Garšvos dienoraštis, kurį vėliau jis perduoda Elenai (dienoraštyje pasakojama pirmuoju asmeniu). Trečia, pasakotojas taip pat pristato Garšvos praeities įvykius. Visi šie trys pasakojimai supinami į vieną ir pateikiami sąmonės srauto technika kaip literatūrinis koliažas, nuspalvintas ironijos, nes fragmentuotas pasakojimo būdas tinka šizofreniškos, susiskaidžiusios asmenybės būsenoms atskleisti.
Egzistencinė krizė. Pagrindinis romano veikėjas išgyvena egzistencinę modernaus žmogaus krizę. Ji susijusi su vertybių pérkainojimu ir pirmiausia pasireiškia kaip tikėjimo krizė, kai žmogus, nors ir išsiilgęs Dievo, nebetiki jo gailestingumu. Savotiškai pasaulio pabaigai prilygsta okupacinio režimo žiaurumai: per NKVD tardymą Garšva taip sumušamas ir pažeminamas, kad netrukus atsiduria beprotnamyje. Egzistencinę krizę pagilina sąžinės teismas, kuris Garšvą persekioja dėl karo pradžioje nužudyto ruso. Ši žmogžudystė prieštarauja Garšvos humanistinėms vertybėms, todėl verčia jaustis kaltą. Taigi trys teismai: enkavėdistų, biblinis pasaulio pabaigos bei paties veikėjo sąžinės, byloja apie žmogaus žiaurumą, apie pasaulį be Dievo. Tik pasaulyje be Dievo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!