J.M. Keyneso modelis pirmą kartą buvo pateiktas jo knygoje “Bendroji užimtumo, palūkanų bei pinigų teorija” 1936m. Keynesas naudojosi modeliu norėdamas paaiškinti aukštą nedarbo lygį, žemą BVP daugelyje industrinių šalių Didžiosios depresijos metais.
2. Visos kainos ir atlyginimai yra fiksuoti. Be to yra darbininkų, kurie norėtų dirbti už šį atlyginimą. O firmos turi laisvus gamybinius pajėgumus. Taigi ekonomikoje nėra pilnai išnaudojami resursai.
3. Žemiau potencialaus BVP firmos gamins tokį produkcijos kiekį, kuris turi paklausą. Taigi bendrą produkcijos apimtį lemia visuminė agreguota paklausa. Visuminė agreguota paklausa – visuma išlaidų, kurias nori žmonės bei firmos išleisti prekėms bei paslaugoms visoje ekonomikoje.
Pusiausvyros sąlyga: esant fiksuotoms kainoms ir atlyginimams, trumpo laikotarpio pusiausvyros BVP pasiekiamas, kai AD arba planuojamos visuminės išlaidos lygios BVP, kuris yra realiai sukuriamas.
(1) Y = AD
(2) AD= С+I
(3) C=C0 +cyY
(4) Ip=I0
(1) lygybė parodo pusiausvyros sąlygą. (2) lygybė parodo, kam lygios visuminės išlaidos, (3) – vartojimo funkcija, (4) – atspindi investicinį elgesį, t.y. kad investicijos yra autonominės ir fiksuotos tam tikrame lygyje I0.
(5) Y=C+Ip
(6) Y= C0+cyY+I0
(5) lygybė gaunama, įstačius (2) lygybę į (1). (6) - gaunama įstačius (3) ir (4) lygybes į (5). Norint surasti pusiausvyros BVP, reikia (6) lygtį išspręsti Y atžvilgiu.
(7) Y-cyY=С0+I0
(8) Y(1-cy)=С0+I0
(9) .
Egzistuoja kitas būdas pusiausvyros BVP nustatyti. Šiuo atveju surandamas pajamų lygis, kuriam esant taupymas lygus investicijoms. Algebrinė išraiška atrodo taip:
(10) S=I
(11) I=I0
(12) S=-C0+(1-cy)Y
(12) lygybė -tai taupymo funkcija. Dabar turime (11) ir (12) lygybes įstatyti į (10) bei gautą lygtį išspręsti Y atžvilgiu.
(13) -C0+(1-cy)Y=I0
(14) (1-cy)Y=I0+C0
(15)
Kaip matome, skirtingais būdais gavome tą pačią išraišką, (9) ir (15) lygybės sutampa. Čia mes nustatėme pusiausvyros BVP, o kaip rasti pusiausvyros BVP pokytį, kai pereiname nuo vienos pusiausvyros prie kitos ?
Kaip prisimenate pusiausvyros sąlyga yra AD=Y, taigi pereinant nuo vienos pusiausvyros prie kitos, teisinga yra ši lygybė :
(16)
Dabar mes suskaidysime AD pokytį į dvi dalis: 1)- tai autonominių išlaidų pokytis, 2)- tai išlaidų padidėjimas, sąlygotas pajamų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!