Alchemija

„− Aš nemoku pasiversti vėju, − kartoja jaunuolis.
– Prisimink, ką tau sakiau: Pasaulis tai tik matomoji Dievo dalis. O Alchemija – kai materialiajam Pasauliui suteikiamas dvasinis tobulumas.
− Jei man nepavyks pasiversti vėju, mes mirsime.
Alchemija yra ankstyvosios gamtos filosofijos šaka, ezoterinis menas, apimantis chemijos, fizikos, astrologijos, menų, semiotikos, metalurgijos, medicinos, misticizmo bei religijos elementus. XVII – XVIII a. alchemiją pakeitė šiuolaikiniai chemijos ir farmakologijos mokslai.
„Tas, kas tikrina Alchemiko daiktus, randa mažutį krištolinį buteliuką, pilną kažkokio skysčio, ir stiklinį, geltonos spalvos kiaušinį.
− Kas gi čia? – nustemba karys.
−Filosofinis Akmuo ir Ilgo Gyvenimo Eliksyras. Kas išgeria šio eliksyro, niekuomet neserga, o mažytis šio akmens gabalėlis bet kurį metalą paverčia auksu.”
Paulo Coelho „Alchemikas”
Alchemijos meno praktikai, vadinami alchemikais, siekė trijų pagrindinių tikslų. Svarbiausias tikslas buvo paversti bet kokį metalą auksu arba sidabru. Alchemikai tikėjo, kad vienas medžiagas galima paversti kitomis, o iš pigių medžiagų gauti vertingas. Alchemikai siekė sukurti panacėją arba nemirtingumo eliksyrą, vaistą, galintį išgydyti visas ligas ir neribotai pratęsti gyvenimą. Šiuos tikslus pasiekti tikėtasi sukūrus Filosofinį akmenį. Trečiasis tikslas buvo žmogaus gyvybės sukūrimas.
Filosofinis akmuo
Filosofinis akmuo yra Vakarų alchemijos mitinė substancija, galinti nevertingus metalus paversti auksu ir sidabru, sukurti eliksyrą, paverčiantį žmogų nemirtingu. Filosofinis akmuo buvo vienas pagrindinių alchemijos tikslų, tačiau jis taip ir nebuvo oficialiai sukurtas.
„Nelengva išgauti Filosofinį akmenį. Alchemikai daug metų praleidžia laboratorijose, stebėdami metalus gryninančią ugnį. Taip ilgai žiūrint į ją, iš jų širdžių pamažėle pasitraukia visa Pasaulio tuštybė. Taip vieną gražią dieną jie suvokia, kad metalų gryninimas išgrynino juos pačius.”
Paulo Coelho „Alchemikas”
Homunkulas
Garsusis Renesanso epochos gydytojas Paracelsas netgi paskelbė tokio žmogeliuko receptą. Štai ką jis rašė: ,,Paimk žmogaus skysčio (kraujo) ir palik jį pūti iš pradžių užkimštame moliūge, o vėliau arklio skrandyje 40 dienų, kol skystis pradės gyventi, judėti ir knibždėti. Tai, kas atsiras, dar nebus panašu į žmogų – bus skaidrus ir bekūnis. Tačiau, jeigu kasdien slapta, atsargiai ir protingai...

Daugiau informacijos...