Agresija

Agresija yra labai populiari elgesio forma – turbūt nėra žmogaus, galinčio sąžiningai prisipažinti, kad jis niekada nebuvo fiziškai arba verbališkai agresyvus. Agresija yra toks elgesio tipas, kuris pasireiškia kiekvieno žmogaus gyvenime, nepaisant jo amžiaus, lyties, rasės, išpažįstamos religijos arba įsitikinimų.
Bendro agresijos, kaip ir emocijų, apibrėžimo nėra, tačiau yra daug aiškinančių teorijų. Kasdieninėje kalboje agresija dar vadinama smurtu ir žiaurumu. Literatūroje agresija vadinami tokie veiksmai: užsispyrimas, įniršio priepuolis, plūdimasis, įžeidinėjimas, baudimas, obuolių vogimas, baldų laužymas, antausiai, badymas peiliu, šaudymas, plėšimas, žudymas, šantažas, maištas, karas, nusikalstamumas ir kiti veiksmai. Daugelyje apibrėžimų agresija vadinami žalojantys veiksmai, žala gali būti ir fizinė, ir psichinė. Svarbu ir ketinimai, t.y. ar žala daroma tyčia.
Šiandien smurtas Lietuvoje plinta lyg virusas. Tėvai žaloja savo vaikus, paaugliai žiauriai peiliais sprendžia menkiausius konfliktus, vienas už kitą šiurpesni kriminaliniai įvykiai šalies kaimuose ir miestuose užpildė pirmuosius dienraščių puslapius, jie vis neišnyksta iš televizijos žinių pranešimų.
Kas atsitiko? Ką daryti? Kaip suvaldyti smurto bangą? Apie tai televizijos laidose diskutuoja politikai, ministrai, vaikų teisių apsaugos tarnybų specialistai. Iš tiesų ką gi daryti? Kur slypi šiandieninės agresijos protrūkio šaknys? Tai ir pabandysiu atskleisti šiame darbe.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog apibrėžti agresiją yra labai paprasta, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Viena vertus, agresiją galima apibūdinti kaip veiksmus, kurie kitam žmogui arba gyvūnui sukelia skausmą ir kitas žalingas pasekmes. Kita vertus, apibūdinant agresiją, gali būti akcentuojami žmogaus ketinimai. Agresijai paprastai priskiriami ne bet kokie veiksmai, sukeliantys skausmą arba kitas nemalonias pasekmes, o tiktai tokie, kuriais sąmoningai siekiama pakenkti kitam. Laikantis šio požiūrio, smūgis arba šūvis, kurie nepasiekė tikslo, bet kuriuo buvo siekiama sužaloti kitą, bus vertinamas kaip agresijos aktas. Tačiau vertinant kito žmogaus veiksmus, kartais galima atsidurti keblioje situacijoje. Pavyzdžiui, kai kito žmogaus ketinimai yra pozityvūs, o veiksmų pasekmės – negatyvios ( tėvas, mušdamas vaiką ir sukeldamas jam skausmą, gali būti įsitikinęs, kad daro tai...

Daugiau informacijos...